Laiškas vasarą prisiminus

Mielas drauge!
Ar tu prisimeni mūsų vasarą?
Ar prisimeni saulėtas dienas, kai mes basomis eidavom mišku link jūros?
Ar prisimeni, kaip saulė lepindavo mūsų nuogus kūnus savo spinduliais?
Ar prisimeni tą kepinantį karštį, kai paplūdimiai būdavo sausakimši?
Ar prisimeni, kaip bangos mušdavo mūsų kojas? Kaip ėjom pakrante, o sūrus vanduo skalavo mūsų pėdas?
Ar prisimeni, kaip važiuodavom pilnu autobusu iki ežerėlio? Kaip basi vaikščiodavom mišku, o pabirę spygliai ir konkorėžiai negailestingai susmigdavo į mūsų kojas?
Ar prisimeni tą juoką? Kai vandeny tu būdavai su manimi, matydavai, kaip aš plaukiu, o draugai mane skandina, taškosi, juokiasi?
Ar prisimeni tuos bučinius? Ne, ne su tavimi. Su  tuo, kuris mano manymu buvo Tas? Kuris nieko nepasakęs viską nutraukė? Ir paliko mano širdyje žaizdas?..
Ar prisimeni tą sąsiuvinį?  Kuriame aš ir jis.. Kuriame mes rašydavom savo išgyvenimus? Atvirai? Lyg laiškus vienas kitam? Aš jį tebeturiu. Bet dabar noriu sudeginti. Kad tie prisiminimai virstų pelenais ir pasklistų kažkur. Kažkur šalia, bet tuo pačiu taip toli...
Ar prisimeni, kaip man padėjai jį pamiršti? Kaip mes kartu dainavom, juokėmės, pro langą žiūrėjom, su draugais susitikti ėjom? Kaip tu neleidai man ilsėtis, neleidai man galvoti apie jį. Kaip gydžiausi žaizdas. Kaip greitai jį pamiršau.
Ar prisimeni tą gaivų lietų? Tą kvapą po lietaus?
Tai buvo mūsų mėgstamiausias kvapas.
Ar prisimeni tą žvaigždėtą dangų, nuo kurio akių atplėšti negalėjom? Tą festivalį, tą šaltą šaltą naktį?
O ar prisimeni tą jauduliuką, kai pirmą kartą tranzavom, kai nežinojom, ką kely sutiksim?

Tos vasaros aš nepamiršau. Ir nepamiršiu.


Kodėl mes vis gyvename prisiminimais?
Seniau gyvenau šia minute. Negalvojau apie praeitį, nesvajojau apie ateitį.
O dabar prisimenu viską su šypsena.
O dabar svajoju apie artėjančią vasarą. Turiu tiek planų.
Viskas bus kitaip. Aš tikiu, kad viskas bus kitaip.
Viskas buvo puiku. Bet aš tikiu, kad dabar viskas bus tik geriau.
Nes aš jaučiu, kad dabar sutikau Tą žmogų.
Žmogų, su kuriuo noriu praleisti savo vasarą.
Kuris nepasielgtų taip, kaip pasielgė tas, iš mūsų vasaros.
Dabar viskas tikra.
Aš manau.
***
Šį laišką baigsiu. Ir daugiau laiškų neberašysiu.
Nes nėra prasmės.
Nes visvien tau jo neišsiųsiu. Ir tu jo neperskaitysi.
Nes tavęs nebėra.
O buvai pats puikiausias.
Mano įsivaizduojamas vasaros draugas.
Visada Tavo.
Ta, kuri tikra.
ŽUŽU.