Mano lūpos ieško Tavųjų, vos išgirdusios dar vieną „myliu“.
Ša! - pasakiau.
Ša... Ir pati nutilau. Nes jos rado, jos rado.
Mano lūpos pasiilgsta Tavųjų.
Nes tavosios švelnios, kartais atrsargios, o kartais tokios aršios.
Mano lūpos pasiilgsta Tavųjų, nes Tavosios žino, kada aš noriu girdėti tuos nuoširdžius žodžius, kada noriu švelnių prisilietimų, o kada tiesiog degu noru tiesiog bučiuotis su Tavimi, kad ir visą naktį. Ar 25 valandas.
Mūsų 25 valandos. Kasdien/kasnakt apie jas galvoju. Kokios būtų MŪSŲ 25 valandos?
Žinau tik vieną vienintelį dalyką.
Tai būtų nuostabiausios valandos mano gyvenime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą