2011 m. sausio 9 d.

Gyvenu

6:00 suskamba Živilės telefonas. Žadintuvas praneša, kad jau laikas šokti iš lovos, bet ji to nedaro. Ji paspaudžia tą širdžiai mielą mygtuką "snooze", kuris leidžia užmerkti akis dar penkioms minutėms. Ir dar penkioms. Ir dar. Ir dar. Ir.. Kai Živilė pagaliau išsiverčia iš lovos ir pažiūri į laikrodį, supranta, kad žadintuvas nustatytas anksčiau eilinį kartą nepadėjo ramiai pradėti ryto. Ji įbėgą į virtuvę, užkaičia virdulį, prisiberia į dubenėlį dribsnių ir užpila juos pienu. Pasidaro kavos ir lekia į dušą, kur šilta vandens srovė lepina jos kūną. Apsirengusi, kvepianti kokosais Živilė grįžta į virtuvę, kur jos jau laukia skubantis brolis ir jam ruoštis padedanti močiutė. Pavalgiusi ir atsigėrusi kavos, ji įsideda ausines į ausis ir supratusi, kad vėluoja susitikti su Laura ir Monika, išlekia pro duris.
Susitikusi su apsimiegojusiomis draugėmis, Živilė, lydima juoko ir paskalų nueina į mokyklą. Atsėdi kelias svarbesnes pamokas, iš laisvesnių ar nuobodesnių tiesiog išeina. Jei nesėdi pamokoje, su draugėmis eina į šalia mokyklos esančią "IKI" parduotuvę, arba tūno tokiame jaukiame kambariuke virš aktų salės, apie kurį mažai kas žino, su linksma kompanija. Prastūmusi dieną mokykloje, Živilė eina į teatro repeticiją, arba namo.
Užėjus namo, jos nosies nepasiekia gaminamų pietų kvapas. Viską ji pasidaro pati. Nes dažniausiai grįžta į tuščius namus. Kartais juose laukia alkanas brolis, o kartais, kai močiutei nereikia į darbą, namie sėdi visi. tik tomis dienomis Živilė gali džiaugtis skaniu močiutės maistu.
Pavalgiusi ji sėda prie kompiuterio ir namų darbų. Pasitikrinusi facebook'ą, el. paštą, blog'ą, formspring'ą, atsidariusi skype ir pradėjusi susirašinėti su draugais, Živilė pamiršta apie namų darbus, todėl daro juos naktį. Gal ir gerai, juk tada į jos galvą plūstą įdomesnės mintys.
Živilė - naktinė paukštė. Naktį jį valgo, naktį ji piešia, naktį ji rašo, naktį ji skaito, naktį ji susirašinėja su kitais naktinėtojais, naktį ji mąsto. Živilė mąsto tikrai daug. Dažnai naktimis ji žiūri pro langą, juk iš dvylikto aukšto mato visą miestą lyg ant delno. Sutemus prasideda pats gražiausias paros metas, bent jau jai taip atrodo.
Dažniausiai Živilė užmiega vėlai. Nebent diena būna per daug sunki, kad ji ištvertų ir naktį. Kitą rytą ji vėl neprisiverčia atsikelti anksti, vėl spaudo vieną mygtuką, vėl skuba, vėl šypsosi ir džiaugiasi gyvenimu.
***
Čia aprašyta tik labai maža dalis Živilės gyvenimo. Išties, viskas yra daug linksmiau, spalvingiau, o aprašyti čia tik pirmadieniai-ketvirtadieniai. Penktadieniai-sekmadieniai nusidažo vaivorykštės spalvomis ir tomis dienomis sunku pamatyti Živilę nesišypsančią. Bet įmanoma. Nes ji moka ir juoktis, ir verkti. Nes ji supranta, kad be ašarų, nevertintų juoko taip, kaip dabar vertina.

Post Scriptum. Ne visada viskas būna taip, kaip aprašyta. Dažnai Živilės popamokinė veikla būna kitokia.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą