Įsivaizduok, kad skrendat lėktuvu aplink pasaulį. Skrendat, bet niekur nesileidžiat. Kol baigiasi degalai. Tada lėktuvas dūžta...
Atsibundi negyvenamoje saloje. Išgyvenot tik dviese. Tu ir Tavo antroji pusė. Turit pakankamai gėlo vandens, vaistinėlę, bet daugiau nieko.
Sala kaip iš filmų. Paplūdimys, vaismedžiai, vandenynas. Lyg pasaka.
Jokios civilizacijos, jokių taisyklių, jokių aplinkinių. Tik judu.
Pradžioj viskas atrodo idealu. Mėgaujatės vienas kitu, jūra, saulės spinduliais, vaisiais...
Bet prasideda pykčiai. Darosi vis sunkiau kasdien matyti tą patį. Tas pats vandenynas, ta pati saulė, tie patys medžiai, tas pats žmogus šalia.
Norisi įvairovių, pasiilgstat draugų, civilizacijos, gyvenimo mieste...
Pagalvok, kaip toliau tęsis ši istorija? Tai priklauso tik nuo tavęs.
***
Ar norėtum atsidurti tokioj situacijoj? Taip suprastum, ar jausmai tavo "antrajai pusei" tikrai yra meilė. Ir ar jis jaučia tą patį.
Ši istorija gali baigtis arba meile ir mėgavimusi nerūpestingumu iki gyvenimo galo.
Arba bandymu išsigelbėti, pasprukti iš salos.
***
Kad suprastum, ką jauti, nebūtina pradėti pyktis, ar gyventi tik su tuo žmogumi.
Tik įsivaizduok save šioje situacijoje.
Arba paklausk savęs, „Ar tai tas žmogus?“.
Nuoširdžiai. Nemeluok sau.
Klausyk širdies.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą