2011.01.01
Diena (vakaras?) po naujųjų.
Mirsiu nepamiršiu NY nakties.
Mielieji, jūs nuostabūs. Aš vaikštau kaip zombis, trankausi į sienas, griaunu viską pakeliui. Galva plyšta, miego trūksta, bet viskas tiesiog idealu.
Keista žinoti, kad baigėsi. Baigėsi 2010 metai.
Jie buvo kupini įspūdžių. Nauji draugai, nauji pomėgiai, maži stebuklai, atradimai...
Nerandu žodžių padėkoti jums visiems už tai, kad buvot kartu su manim tiek liūdnom, tiek džiaugsmingom akimirkom.
Aš myliu JUS.
Jūs nepakartojami.
Diena (vakaras?) po naujųjų.
Mirsiu nepamiršiu NY nakties.
Mielieji, jūs nuostabūs. Aš vaikštau kaip zombis, trankausi į sienas, griaunu viską pakeliui. Galva plyšta, miego trūksta, bet viskas tiesiog idealu.
Keista žinoti, kad baigėsi. Baigėsi 2010 metai.
Jie buvo kupini įspūdžių. Nauji draugai, nauji pomėgiai, maži stebuklai, atradimai...
Nerandu žodžių padėkoti jums visiems už tai, kad buvot kartu su manim tiek liūdnom, tiek džiaugsmingom akimirkom.
Aš myliu JUS.
Jūs nepakartojami.
2011.01.01-2011.01.02
NAKTIS
Man patinka naktys. Tai pats paslaptingiausias metas. Žvelgdamas gilyn į naktį, gali viską pamiršti. Pasinerti į savo mintis. Atrasti kitą pasaulį.
Šiąnakt ilgai žiūrėjau pro langą. Visas miestas man buvo lyg ant delno. Kai žiūri iš viršaus, visi atrodo bejėgiai.
Bet juk kartais pats būni žemai. Tada kažkas kitas žiūri į tave iš viršaus ir mato, koks tu menkas.
***
Kodėl mes gyvename? Kokia viso to prasmė? Mes gimstame, lankome darželį, tada mokyklą, iš paskutiniųjų ieškome darbo ir dirbame, dirbame, dirbame. Gyvename rutinoje. Pavydžiu žmonėms, galintiems to išvengti.
Visi sako, kad mes esame laisvi.
Bet ar tikrai? Ar mes darome ką norime? Ar mes sakome, ką galvojame? Nevaržom savęs?
Aš, asmeniškai, negaliu. Kad ir kaip to nenoriu, dažnai save varžau. Bijau, ką pagalvos kiti, nors kartais drąsiai teigiu, kad man nusispjaut ant kitų nuomonės.
Todėl man patinka naktys.
Naktį nevaržai savęs. Kiti tavęs nemato. Tada tau tikrai nesvarbu, ką jie galvoja. Gali gyventi savo gyvenimą. Paties susikurtame pasaulyje.
NAKTIS
Man patinka naktys. Tai pats paslaptingiausias metas. Žvelgdamas gilyn į naktį, gali viską pamiršti. Pasinerti į savo mintis. Atrasti kitą pasaulį.
Šiąnakt ilgai žiūrėjau pro langą. Visas miestas man buvo lyg ant delno. Kai žiūri iš viršaus, visi atrodo bejėgiai.
Bet juk kartais pats būni žemai. Tada kažkas kitas žiūri į tave iš viršaus ir mato, koks tu menkas.
***
Kodėl mes gyvename? Kokia viso to prasmė? Mes gimstame, lankome darželį, tada mokyklą, iš paskutiniųjų ieškome darbo ir dirbame, dirbame, dirbame. Gyvename rutinoje. Pavydžiu žmonėms, galintiems to išvengti.
Visi sako, kad mes esame laisvi.
Bet ar tikrai? Ar mes darome ką norime? Ar mes sakome, ką galvojame? Nevaržom savęs?
Aš, asmeniškai, negaliu. Kad ir kaip to nenoriu, dažnai save varžau. Bijau, ką pagalvos kiti, nors kartais drąsiai teigiu, kad man nusispjaut ant kitų nuomonės.
Todėl man patinka naktys.
Naktį nevaržai savęs. Kiti tavęs nemato. Tada tau tikrai nesvarbu, ką jie galvoja. Gali gyventi savo gyvenimą. Paties susikurtame pasaulyje.
Laukia smagi naktis.
Pas mane Monika (Mockutė) geria arbatą, rankoje laiko fotiką ir laukia.
Ar mes šiąnakt užmigsim?
***
Paskutinis kartas, kai ji pas mane nakvojo...
- Tas Tavo PROO toks sexy pexy, Moncikuci :p
Smūgis Živilės galvon pagalve.
Smūgis Monikai, kita pagalve.
PILLOW FIGHT!!
***
-Man patinka tas paveikslas.
-Daah, tai gal TU jį piešei, tai ir patinka?
-O Tau ką, nepatinka?
-Man jis žiauriai patinka,gi sakau!!
-Tai gal miegok su juo?
-MNDBVLSHGAKLFYBFBXKLSIOQOREUUIJ.
Monika, nežinodama, ką pasakyti, pradeda dusinti mane pagalve...
PILLOW FIGHT!!
***
-Ką rašai?
-Ne tavo reikalas.
-Kam rašai?
-Ne tavo reikalas.
-Darotui? (Monika šelmiškai kilnoja antakius)
Aš užsimoju pagalve, bet viskas baigiasi tuo, kad Monika ją atmuša...
PILLOW FIGHT!!
***
-Živile, miegi?
-MHMMMM.
Monika nenori, kad aš miegočiau, todėl trenkia su pagalve
Aš toliau miegu.
Monika pasiima antrą pagalvę, trečią...
Aš neiškenčiu.
PILLOW FIGHT!!
***
Pokalbis šiandien:
M: Mmm,šiąnakt nemiegosim..
Ž: Ką mes veiksim?
M: Aš turiu fotiką.
Ž: Davai prisileidžiam vonią?
M: WTF? Aš ne lesbietė!
Ž: Nu bliamba, Monika.. Ta prasme, aš su drabužiais įlįsiu, seniai apie tai svajojau.
Abi pradedam juoktis. Nors visai nejuokinga. Tiksliau.. Aš pradedu juoktis kvailu juoku. Tada mes abi žvengiam iš jo. Per kambarį skrenda pagalvė.
PILLOW FIGHT!
*
**
***
LABANAKT.
Živilė.
(Ir Moncikuci)
2011.01.03
Kas mane verčia šypsotis?
Kiekvieną rytą, vos pabundu - nusišypsau. Nes yra dėl ko šypsotis. Šypsausi, nes gyvenu.
Pamačiusi, kad už lango sninga, nepradedu verkšlenti. Aš nusišypsau,nes tai juk velniškai gražu!
Išėjusi iš kambario, nusišypsau broliui, močiutei.. Gera juos matyti.
Pasidarau kavos, ar arbatos. Ir vėl šypsausi. Nes skanu, nes šilta, nes jauku.
Pažiūrėjusi į veidrodį - nusišypsau. Vis dėl to, atrodau ne taip jau blogai.
Susitikusi su draugais dažniausiai tiesiog švyčiu. Ne, mano šypsena nėra akinanti. Kartais jos neparodau. Bet šypsausi viduje.
Šypsausi, šypsausi, šypsausi.
Laimė, džiaugsmas, juokas...
Stengiuosi, kad šypsena mane lydėtų kiekviename žingsnyje.
Net kai man velniškai liūdna, stengiuosi atrodyti linksma.
Ašaras paliksiu vakarui, pagalvei.
Ašaras, kurių vis mažiau ir mažiau.
Bet jų reikia. Nes nepatyrusi liūdesio ir skausmo matyt taip nevertinčiau šypsenos, džiaugsmo, juoko.
Tai atrodytų įprasta. Neypatinga. Savaime suprantama.
Smile, ma' friends!
Kas mane verčia šypsotis?
Kiekvieną rytą, vos pabundu - nusišypsau. Nes yra dėl ko šypsotis. Šypsausi, nes gyvenu.
Pamačiusi, kad už lango sninga, nepradedu verkšlenti. Aš nusišypsau,nes tai juk velniškai gražu!
Išėjusi iš kambario, nusišypsau broliui, močiutei.. Gera juos matyti.
Pasidarau kavos, ar arbatos. Ir vėl šypsausi. Nes skanu, nes šilta, nes jauku.
Pažiūrėjusi į veidrodį - nusišypsau. Vis dėl to, atrodau ne taip jau blogai.
Susitikusi su draugais dažniausiai tiesiog švyčiu. Ne, mano šypsena nėra akinanti. Kartais jos neparodau. Bet šypsausi viduje.
Šypsausi, šypsausi, šypsausi.
Laimė, džiaugsmas, juokas...
Stengiuosi, kad šypsena mane lydėtų kiekviename žingsnyje.
Net kai man velniškai liūdna, stengiuosi atrodyti linksma.
Ašaras paliksiu vakarui, pagalvei.
Ašaras, kurių vis mažiau ir mažiau.
Bet jų reikia. Nes nepatyrusi liūdesio ir skausmo matyt taip nevertinčiau šypsenos, džiaugsmo, juoko.
Tai atrodytų įprasta. Neypatinga. Savaime suprantama.
Smile, ma' friends!
2011.01.04
NORAI...
Kai pamatau krintančią žvaigždę, kai pučiu gimtadienio torto žvakutes, kai nukrenta blakstiena... Mano noras būna - skristi.
Ne lėktuvu, aš sparnų noriu.
Gal pasigaminsiu juos, kaip Ikaras. Ir vieną dieną išskrisiu. Laimės ieškoti...
Noriu pamatyti pasaulį „iš paukščio skrydžio“. Ne nuotraukose, ne pro langą, noriu gyvo vaizdo.
Dažnai sapnuoju, kad skrendu. Jaučiu tą žemės trauką, jaučiu, kad ji manęs nenori paleisti, tačiau aplink mane nėra nieko. Aš galiu laisvai judėti. Aš pasipriešinu gamtos dėsniams, išskleidžiu savo sparnus ir palieku miesto šurmulį.
***
Dažniausiai aš noriu per daug. Vasarą man per karšta, žiemą man per šalta. Man sunku įtikti.
Turiu daug norų. Bet jie neišsipildo.
O dabar supratau, kad gal man nebereikia nieko daugiau.
Nebent laiko. Noriu, kad para turėtų 25 valandas, valanda turėtų 70 minučių, minutė turėtų 80 sekundžių...
O dabar... Dabar aš noriu vasaros.
Noriu pasiimti palapinę, kelis litus, fotoaparatą ir tranzuoti. 25 valandas keliauti. 25 valandas keliauti į niekur.
Dar turiu planą su draugu dviračiu nuvažiuoti iki pajūrio. Ok, tai gan beprotiška mintis, bet mane ji vis labiau žavi. Iššūkis. Man patinka iššūkiai.
Nors, pradėsiu nuo mažų iššūkių. Reikia susitvarkyti kambarį, nes vaizdas ten kaip po antro pasaulinio karo.
Labanakt.
Kai pamatau krintančią žvaigždę, kai pučiu gimtadienio torto žvakutes, kai nukrenta blakstiena... Mano noras būna - skristi.
Ne lėktuvu, aš sparnų noriu.
Gal pasigaminsiu juos, kaip Ikaras. Ir vieną dieną išskrisiu. Laimės ieškoti...
Noriu pamatyti pasaulį „iš paukščio skrydžio“. Ne nuotraukose, ne pro langą, noriu gyvo vaizdo.
Dažnai sapnuoju, kad skrendu. Jaučiu tą žemės trauką, jaučiu, kad ji manęs nenori paleisti, tačiau aplink mane nėra nieko. Aš galiu laisvai judėti. Aš pasipriešinu gamtos dėsniams, išskleidžiu savo sparnus ir palieku miesto šurmulį.
***
Dažniausiai aš noriu per daug. Vasarą man per karšta, žiemą man per šalta. Man sunku įtikti.
Turiu daug norų. Bet jie neišsipildo.
O dabar supratau, kad gal man nebereikia nieko daugiau.
Nebent laiko. Noriu, kad para turėtų 25 valandas, valanda turėtų 70 minučių, minutė turėtų 80 sekundžių...
O dabar... Dabar aš noriu vasaros.
Noriu pasiimti palapinę, kelis litus, fotoaparatą ir tranzuoti. 25 valandas keliauti. 25 valandas keliauti į niekur.
Dar turiu planą su draugu dviračiu nuvažiuoti iki pajūrio. Ok, tai gan beprotiška mintis, bet mane ji vis labiau žavi. Iššūkis. Man patinka iššūkiai.
Nors, pradėsiu nuo mažų iššūkių. Reikia susitvarkyti kambarį, nes vaizdas ten kaip po antro pasaulinio karo.
Labanakt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą