2011 m. sausio 11 d.

Kas yra menas ir kas esam mes?


Šiandien mūsų (manęs ir mano dviejų sausainiukų) paklausė, kas yra menas. Aš net nespėjusi pagalvoti atsakiau - gyvenimas.
Mano nuomonė iškart buvo nuginčyta. Nors be argumentų, bet užtikrintai, klausęs žmogus pasakė "NE!".
Bet ji nepasikeitė. Juk kiek žmonių, tiek nuomonių, kaip sakoma :)
Gyvenimas man vis dar atrodo kaip vienas didelis meno kūrinys.
Mene turi būti visko po truputį. Mene turi būti harmonija.
Gal ne visi pastebi harmoniją gyvenime. Gal ne visų gyvenimas harmoningas.
Mūsų pasaulis, mūsų gyvenimas visko pilnas. Jis labai spalvotas.
Jei man reikėtų nutapyti gyvenimą, tai būtų labai spalvingas piešinys. Jame nupieščiau jausmus.
Juoda atstotų pyktį, mėlyna - ramumą, raudona - aistrą, geltona - laimę, oranžinė - juoką, žalia - gyvybingumą, pilka - tingumą, rausva - meilę, ruda - neviltį, balta - nekaltumą, violetinė - drąsą...
Ir daug kitų spalvų, daug kitų jausmų.
***
Kiekvienas jaučiamės individualybėmis.
O aš manau, kad žmones galima palyginti su sniegu, su snaigėmis.
Snaigės po vieną yra pasakiškai gražios, visos skirtingos, visos tobulos, visos kažkuo ypatingos.
Ir niekaip nerasi dviejų vienodų.
Bet kartu jos sudaro sniegą. O kuo išsiskiria sniegas?
Sulipus snaigėms, nebesimato jų grožio, jų individualumo.
Jos gražesnės dar ore, dar krentančios.
Kiekvienas esam pabuvojęs aukštai, jei nesam, dar teks.
Kiekvienas jautėmės individualus, jei ne - dar teks.
Kiekvienam teko kristi. Jei neteko - dar teks.
Kiekvienam teko supanašėti su kitais. Jei ne, tada linkiu, kad taip ir neįvyktų.
Kad kuo ilgiau liktumėt skrajoti kažkur. Būtumėt individualūs.
Kad neįsilietumėt į tą pilką žmonių masę.
Nebūtina skirtis išvaizda, nebūtina atrodyti iššaukiančiai.
Tiesiog būkit savimi.
Tiesiog gyvenkit, o ne egzistuokit.
Tiesiog darykit tai, kas jums patinka, net jei tai nepriimtina tarp jūsų aplinkinių.
Naudokitės savo laisve.
Bet nekenkit kitiems.
Mylėkit ir būkit mylimi.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą