Senutė, pametusi pirkinius, ir jaunuolis, pribėgęs padėti, pažvelgė į devynaukštį namą.
Porelė, gulinti ant šlapios žolės, nebespoksojo į debesį, vienam primenantį paukštį, o kitam lėktuvą.
Pro šalį ėję žmonės pakėlė galvas į namą ir susibūrė į krūvą.
Tik viena mergina stovėjo atokiau su fotoaparatu rankoje, nukreiptu į namo stogą.
Paprastai triukšmingą kiemą užpildė tyla. Rodos, net paukščiai nustojo čiulbėję - tik sutūpė aukštame medyje ir laukė, kas bus toliau.
Visi stebėjo iš apačios, visi žiūrėjo į mane ir nežinojo, ko tikėtis, tik aš viena, žvelgdama iš aukšto, žinojau, kas bus.
Stovėjau ant paties stogo krašto - mano basi kojų pirštai nebejautė tvirtos atramos. Truputi pabūgau ir nepastebimai pasitraukiau atatupsta, tik tam, kad pėdos tvirtai stovėtų ant smala padengto pagrindo.
Pajutau švelnų vėjelį, pučiantį į apnuogintą mano nugarą ir jis vis stiprėjo, tarsi ragindamas šokti. Vienintelis mano drabužis - baltas sijonas - nerūpestingai plaikstėsi kartu su nuo saulės išblukusiais, aukso atspalvį įgavusiais mano plaukais.
Visi, kurie žinojo, ką žadu daryti, manė, kad esu tikra beprotė, tačiau nei vienas nemėgino atkalbėti. Ir gerai - juk visvien nebūtų pavykę.
Aukštai iškėliau rankas ir pajutau, kaip žiūrovai sulaikė kvėpavimą. Truputį pasviravau - pirmyn - atgal - pirmyn - atgal. Prisiminiau, kai mama mane supdavo ant trupančių sodo sūpuoklių. Aš juokdavausi ir verkdavau, kai ji užsimodavo per stipriai - bijodavau nukristi.
Šiandien svyruodama vėl juokiausi. Pakėliau dešinę koją, kuri vos leidosi pakeliama - nuo saulės įkaitusi derva nenorėjo jos paleisti. Stovėjau ant vienos kojos, pakėlusi rankas. Vaikai, stovintys per arti namo, nubėgo į minios užnugarį ir gležnais piršteliais prisidengė akis.
Pajutau, kad svyru atgal, todėl vėl pastačiau koją. Bijojau, kad nepavyks. Kažkur dingo drąsa ir entuziazmas. Vėl pažvelgiau žemyn ir supratau - dabar, arba niekada.
Atsispyriau ir šokau.
Pasigirdo plojimai ir sveikinantys šūksniai. Niekas netikėjo kad man pavyks.
„Ji viena iš mūsų“ - sučiulbo paukštis ir aš dar stipriau suplasnojau sparnais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą