2011 m. vasario 22 d.

Kodėl?

O kartais... O Retkarčiais... Tiesiog negali užmigti, nes galvoje dūzgia bent šešišimtaišešiasdešimtšešios mintys ir jos nesiruošia dingti taip pat greitai, kaip atėjusios.
Ne, vis dėlto ne kartais. Ir ne retkarčiais. Vis dažniau man taip. Tiesiog vartausi lovoje ir bandau atsakyti sau į klausimus, į kuriuos atsakymas gal ir žinomas, bet manęs netenkina.
Kodėl negalim pasirinkti, ką mylėti, o ko ne? Kodėl neįmanoma visiems įtikti? Kodėl negalim suskaičiuoti žvaigždžių? Kodėl žmonės turi mirti? Kodėl nieko nėra amžino? Kodėl aš esu aš? Kodėl jis yra jis? Kodėl vieni yra optimistai, kiti pesimistai?...
Ir dar šešimilijonaišešišimtaišešiasdešimtšešitūkstančiaišešišimtaišešiasdešimtšeši klausimai.
O geriausiai į juos atsako mano aštuonerių metų brolis.
„Ką padarysi, toks jau gyvenimas.“

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą