2011 m. vasario 12 d.

aš feniksas

sūri
ne druska
(kas?)
valerijono buteliukas
tebletė
pirma antra trečia
liūdesį skandina
kaip Titaniką
nepadeda
pabyra ant žemės
saujom renku
nesurenku
girdžiu
nevertas jis tavo skausmo
vertas
ir jis ir ji
jie visi
ir aš nusipelniau
to skausmo
gimiau viena
viena ir mirsiu
jau tuoj
tuoj pat
ketvirta penkta šešta
gerklę suspaudžia
prariju
valerijonas nepražudys
gal nuramins
nes niekada nenorėjau mirti
ir nenoriu
nors saldus žodis mirtis
gal ne mirtis
ne mirtis
nežinia
suklydau
atsiprašau
nors neklausai
ir neatleidai
nemanau kad atleisi
ir neprašau
aš pati turiu
sau atleisti
tik tada tu
galėsi mėginti
dar negreitai
aš pykstu
septinta aštunta devinta
kabu ant bedugnės krašto
pagalbos šaukiuos
tu ateini
sakai kad padėsi
atsineši kirvį
pirštus nukapoji
krentu
pasaulį stebiu
aukštyn kojom
nors ne
seniau taip stebėjau
dabar praregėjau
tikras draugas prie akių
amžinas priešas už jų
drąsus kaip avinas
spjauna į nugarą
bet neatsisuku
pakėlusi galvą nusėlinu
egoistė esu
egoistė ir ne tokia
kokios tu norėjai
nors stengiausi
bet atsibodo
visiems mielas nebūsi
turiu
daugiau minusų nei pliusų
ir nepasikeisiu
kad ir kiek bandysiu
nors noriu
o gal nenoriu
nežinau
ši nežinia nekankina
nebėra ramumos
o ir bedugnė
turi dugną
pabudau
valerijonas pabiręs
myliu gyvenimą
jis žiaurus
bet teisingas
miriau ir pabudau
sudegiau ir prisikėliau
stipresnė
ir galbūt
dar blogesnė
bet aš esu aš
tu to nepakeisi




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą