Turėjau draugę. Nors dar norėčiau sakyt, kad turiu.
Daug nuostabių akimirkų praėjo būtent su ja.
Ir ji tikrai buvo nuostabi.
O aš žmogus.. sunkaus charakterio.
Tie, kurie mane tikrai pažįsta - priima tokią, kokia esu. Aš suprantu, kad tikrai nesu „dovanėlė“ ir kad tokią kaip aš žymiai lengviau pasiųsti kur nors toli, nei bandyti į akis pasakyti trūkumus, ar bent pamėginti suprasti.
Turiu milijonus neigiamų savybių. Bet visada mėgindavau rasti pliusus ir minusus. Mėgau pusiausvyrą.
-Aš mėgstu būti teisi.
+Bet aš visada išklausau kitų nuomonės, ir jei teisi vis dėl to būnu ne aš, išsižadu savo „tiesos“.
-Aš dažnai draskau akis.
+Bet aš tai darau nepiktybiškai, o jei netyčia įžeidžiu žmogų, aš nuoširdžiai atsiprašau.
-Esu gan uždara ir nepasakoju savo gyvenimo smulkmenų. Nei draugams, nei bloge.
+Bet aš VISADA išklausau ir stengiuosi padėti.
-Kartais būnu be nuotaikos ir įžeidžiu draugus to visai nenorėdama.
+Bet juk daug kam taip nutinka, o mane po to sąžinė graužia ir aš nuoširdžiai atsiprašau (na ir ką, kad kartojuos).
-Aš tikrai esu rakštis subinėj.
+Nerandu.
-Aš negaliu pasikeisti. Visada būsiu tokia, kokia esu.
-Aš egoistiška.
+-+-+-+----
Nepykit, kad turiu daugiau minusų, nei pliusų.
Negaliu pasikeisti, kad ir kaip to norėčiau.
Negaliu.
Negaliu.
ATSIPRAŠAU.
(nors to jums nepakanka)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą