2011 m. vasario 15 d.

Draugą pamečiau

Ką galima vadinti tikru draugu?
Visų pirma, tai žmogus, kuris priima tave tokį, koks esi.
Kuris būna su tavimi tada, kada tau sunku, supranta, išklauso.
Kuris būna su tavimi ir tada, kada tau linksma. Jis juokiasi kartu.
Jis visada apgins tave prieš kitus.
Ir visada prisiims atsakomybę sau, jei žinos, kad už kažkokį tavo poelgį tavęs gali laukti dideli nemalonumai.
Tavo draugas niekada neapkalbės už akių.
Visus tavo pliusus ir minusus pasakys tau į akis, o ne kitiems.
Jei iškils problemų, jis mėgins jas spręsti.
Jis bus nuoširdus ir niekada tau nemeluos.
Jis pasakys, jei išgirs ką nors blogai apie tave šnekant.
Jis stengsis ir bus su tavimi ir tikėsis to paties iš tavęs.
***
Tokia draugė visą laiką mėginau būti aš.
O JI net nemėgino.
Ji nepriėmė manęs tokios, kokia buvau.
Ji vos porą kartų manęs išklausė (nors labai atsainiai).
Taip, kai man būdavo linksma, tada ji būdavo kartu. Arba iš paskutiniųjų stengdavosi sugadinti mano nuotaiką.
Ji niekada negynė manęs prieš kitus (Arba aš to niekada nepastebėjau)
Ji niekada neprisiėmė atsakomybės sau (O aš tai dariau ne vieną kartą, prisimink istoriją)
Už akių ji mane apkalbinėdavo. Gaila.
Porą kartų ji pasakė man kelis nereikšmingus mano trūkumus ir kai vos jai paliepus aš nepasikeičiau taip, kad jai būtų patogu, ji supyko. Tada visus mano minusus(viską, kas JAI manyje nepatiko) atskleidė pašaliniam žmogui.
Ji nemėgindavo spręsti problemų. Ji nuo jų bėgdavo ir laukdavo, kol kiti ant kelių  paršliauš pas ją.
Ji nebuvo nuoširdi. Nežinau, ar dažnai meluodavo, negaliu jos vadinti melage, bet per dažnai jausdavau, kad ji nėra atvira ir nuoširdi.
Ji porą kartų pasakė, kai kažkas blogai apie mane šnekėdavo. Bet ne pati. Tai reikėdavo iš jos pešte išpešti.
Ji nesistengė.
Bent jau man taip atrodė.
Ji gali neigti, sakyti, kad taip nebuvo...
Gal nebuvo, bet man taip atrodė.
Ir vis dar atrodo.
O aš taip vertinau mūsų draugystę, kad ir kokia netobula ji buvo...
***
Negaliu pasakyti, kad ir pati buvau tobula draugė.
Nebuvau. Nors velniškai daug pastangų dėjau.
Nuoširdžiai sakau.
Stengiausi iš paskutiniųjų pildyti tuos pradžioje minėtus punktus.
Vos porą kartų to nedariau.
Kai susipykom, man buvo skaudu.
O dabar tiesiog apmaudu dėl jos.
Supratau, kaip buvo iš tiesų.
Niekada neturėjau teisės vadinti jos drauge.
Naivi buvau.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą