CHA.osas.

Mano mūzos giliai po sniegu užmigo. Vis rečiau skrebenu klaviatūrą, nors tušinuko iš rankų nepaleidžiu.
Bet vėl prisėdau rašyti.

***
Jau šimtą metų nemąsčiau rimtai apie gyvenimą. & other stuff, taip sakant.
Bet vienas žmogus mane privertė susimąstyti ir viską savo atmintyje praversti iš naujo.
Niekad nemaniau, kad klasės auklėtoja gali sukelti tiek minčių mano bukoje makaulėje, bet ji tai padarė. (Gerbiu.)
Ji paprašė manęs pasilikti po pamokų ir mano širdis nusirito į kulnus.
Atrodo, kad ji kalbėjo apie tokius gyvenimiškus, savaime suprantamus dalykus, bet man tai skambėjo kaip kalbos žmogaus iš kito pasaulio.
Ji sakė „Živile, susitvarkyk gyvenimą.“
O juk viskas tvarkoj, nėra ką tvarkyti, pamaniau.
Nors niekada nebuvau tvarkinga. Ir manau, kad nebūsiu.
Mano kambaryje - chaosas. Rytinis kavos puodelis, vakarykščiai drabužiai, knygos, sąsiuviniai, piešiniai, įvairios beprasmės rašliavos, nepaklota lova, šokolado popierėliai, ausinės, pakrovėjai... Ko tik nerasi toje daiktų maišalynėje.
Mano galvoje - chaosas. Manau, kad tai rimčiau nei netvarkingas kambarys. Mintys apie mokslus, prisiminimai, ateities planai, svajonės, sapnai, realybė, jausmai, įvairios nesąmonės... Viskas subėga į vieną visumą.
Bet (jis yra visada ir visur). Bet man PATINKA mano gyvenimas.
Man patinka tas chaosas, kurį kai kurie vadina meniniu, man patinka mano laisvalaikis, jausmai, netikėtumai, išgyvenimai. Man patinka mano gyvenimo būdas.
Vadovaujuosi viena taisykle. Aš gyvenu SAVO gyvenimą ir nugyvensiu jį taip, kaip AŠ  to norėsiu.
Už savo klaidas atsakinga aš. Už savo gerus darbus atsakinga aš. Už visus SAVO  poelgius esu atsakinga AŠ pati ir niekad niekas kitas.
Žinau, kad kartais esu rakštis tam tikroje vietoje. Kad kartais nervinu visus savo nesąmonėm, stogo rovimu, arba atvirkščiai - perdėtai giliomis mintimis ir pamokymais.
Man patinka klausyti pamokslų. Nesvarbu kas juos „skaito“, mama, tėtis, draugė, auklėtoja, ar kunigas.
Jei išklausau, jei patinka, dar nereiškia, kad aklai klausysiu ir darysiu tai, kas liepiama.
Aš atsirinksiu tai, ko noriu, o ko ne. Atsirinksiu, kas gerai, kas blogai (nors ne visada būsiu teisi, bet jei pasirinksiu klaidingai, būsiu tik pati dėl visko kalta, kita vertus, jei aklai klausysiu to, ką sako kiti, irgi nebūsiu savimi).
Nežinau, ar kas nors supras, ar kam nors tai, ką parašiau, bus svarbu, ar kas nors priims tai rimtai.
Mano pareiga - pasakyti, ką galvoju. Juk tai - savotiškas dienoraštis.
Tai - mano 25 valandos.

***
Mano gyvenimas rožėmis klotas. O rožės dygliuotos.