Tikėk.

Tikėk.
Vienas, trumpas žodis. Tačiau kitoks nei visi. Jis stumia žmogų pirmyn ir suteikia jam drąsos. Jis įkvepia net ir patį didžiausią pesimistą. Nes net ir totalus pesimistas gyvenime kažkuo tiki, ar ne?..
Tikėk.

Nuo pat vaikystės stengiausi tikėti. Nors mažo pyplio tikėjimas gali pasirodyti gana kvailas, o gal net paviršutiniškas, jis bent yra tikras. Būdamas kokių penkerių, aš, kaip ir kiekvienas tokio amžiaus vaikas, buvau šventai įsitikinęs, jog kažkur Šiaurėje gyvena Kalėdų Senelis. Tikėjau net ir tokiais dalykais, kaip gerumu. Tikėdavau, jog būdamas geru, aš visuomet gausiu saldainį ir apskritai, būsiu mielas vaikis, kurio niekada niekas nebaus už išdaužtą kaimyno langą ar ištryptą kaimynės daržą.

Atrodo būdamas šešerių pradėjau tikėti, jog kažkas yra virš mūsų. Žmonės sakydavo, jog TEN kažkur yra toks ponas Dievas, kuris mus sukūrė ir mes, neva, turim būti Jam dėkingi. Nors tėvai niekuomet man nepiršo tikėjimo, su metais aš Dievą pradėjau suvokti kaip savitą būtybę. Niekada sekmadieniais nevaikščiodavau į bažnyčią ir niekada sistemingai neišpažindavau savo nuodėmių. Tačiau tai nereiškia, jog aš netikėjau Dievu. Tikėjau. Ir kalbėdavau su juo ne jau parašytomis maldomis, o savais žodžiais.

Net ir šiandien užeinu į bažnyčią. Kuomet jaučiu, jog to nori mano siela ir kūnas. Matau kaip kampe sėdinčios davatkos perveria mane žvilgsniu, o viena-kita dar ir kokią repliką numeta. Jos jaučia nepasitenkinimą, nes mano, jog mano suplėšyti džinsai ir odinė striukė yra šventvagystė, o atviras kreipimasis į Dievą kaip į draugą- juoda nuodėmė. Bet aš tikiu.

Pamenu, kai atėjo paauglystė, nebežinojau kuo tikėti. Atrodo, jog pirmieji žingsniai šiame pasaulyje- patys sunkiausi. O pagundų daug. Niekada neragautas alus ir niekada nerūkyta cigaretė. O tau tik keturiolika (gal net ir mažiau)... Tada nebežinojau kuo tikėti, tačiau nepasimečiau ir pirmosios paauglystės dienos mane išmokė daugelio dalykų, kuriais gyvenu šiandien. Tik išsiskyręs su pirma savo mergina, pradėjau suprasti kas yra TIKRA meilė. Ir žinojau, jog vieną dieną vėl rasiu žmogų, su kuriuo galėsiu eiti per ugnį ir vandenį. Tikėjau, jog vieną dieną tas žmogaus pasirodys, tačiau to visiškai nelaukiau. Tiesiog gyvenau šia diena. Gyvenau tik su muzika, draugais, pasiramstant jauno žmogaus ambicijomis. Tačiau vieną rytą supratau, jog šalia manęs atsirado mergina, kuri privertė mane drebėti. Ir tada susivokiau, jog tai- JI.

Aš esu laimingas.

Esu laimingas, nes gyvenime turiu merginą, kurią beprotiškai myliu. Myliu labiau už viską...
Esu laimingas, nes darau tai, ką noriu daryti- groju ir kuriu...
Esu laimingas, nes mano artimieji yra sveiki...
Esu laimingas, nors ir nesu apšalęs pinigais...
Esu laimingas, nes galiu save realizuoti...
Esu laimingas, nes turiu TIKRŲ draugų...
Esu laimingas, nes tikiu ir tikėjau..

Tikėk savimi ir laimė patikės Tavimi.
Tikėk.


Darotas